Kasdienių nebenaudojamų daiktų nuotraukos atspausdintos ant skaidrios plėvelės ir sudėliotos sluoksniais atspindi žmogaus prisirišimą prie materialių dalykų (savotiškas kaupiko sindromas), tačiau taip sudėliotos nuotraukos sunaikiną daiktiškumą – daiktai virsta daiktų fantomais. Jų atpažįstamumą apsunkina tik trumpam dirbtinio vėjo praskleidžiamas juodo skysčio šydas. Pagrindinė kūrinio mintis simbolizuoja žmonių nesugebėjimą matyti visumos – tai kas svarbu ir kaip mes intepretuojame praeitį.
Stiklas, šviesdėžės, nuotraukos ant skaidrios plėvelės, čiužinių pompos, laikmačiai.